Category: Poema

Neskraidantysis III

Unikalusis, ei, unikalusis!Tu negirdi mano balso? Na? „ Girdžiu aš. Nesuprtau, ar į mane čiaKreipiesi. Ant uodegos nelipk!“ Taip, į tave, tu vienintelis Unikalusis, -Ir kūrėjas, ir poetas. „ Žmonės davė man kitą vardą.Sliekas aš. Ir vadink mane taip.“ Unikalusis! Užtenka marazmo!Tu Drakonas esi, ne … Skaityti toliau: Neskraidantysis III

Neskraidantysis II

Unikalusis, kur tu dingai?Kodėl dulkėmis aprėptas?Girdėjau, nusėdo poetinė ugnis,Liūdnas žvilgsnis, nuotaika mirus.Ei, besparni, perskaityk gi man…Kaip, nerašai? Prasmės nematai?Nyksta talentas purve.Nė vieno ženklo minties? „ Aš dabar beveik tik sliekas,Dieną ir naktį rausiuosi žemėje.Sunku žmogui laukuose vargti,Štai ir pašaukimas mano.Aš juk stiprus. Galiu viską!Mane giria, … Skaityti toliau: Neskraidantysis II

Neskraidantysis I

Unikalusis, puslapių nedegink,Kurie eilėmis vėjo nešami.Sieloje tu – tobulasis paukštis,Tikrovėje nė kiek neskraidantysis. Tu talentingas, didžiuokis,Ir kam dėl kvailumo liūdėti?Mes su tavimi seniai jau ne vaikai,Laikas kalbėti atvirai. Ei, ugnį ryškią savo pagesink!Nepyk, būk gi rimtas.Na, neturi sparnų, na kas tau, gaila?Neįprasta, nors ir nelengva. … Skaityti toliau: Neskraidantysis I

Nuodėmės bedugnė

Kol skęsim nuodėmės bedugnėje -Velnias arfa pragare užgros.O besotis nuodėmės troškimasArfos skambesiu sielas mūsų nuvilios. Kol puikybė šoks aistringą tango -Kiti žiūrovai ne į taktą plos.Ir kažkur, už pragaro kulisų,Velnias arfa vėlei gros. Kai galvą pamesim beprasmybių sūkurys,Pasiklysim tuštybių labirintuos -Prisimink velnią, grojantį arfa.Prisimink šokį … Skaityti toliau: Nuodėmės bedugnė