Nesužavėti esame tikrumo.
Nepaliesti aštriųjų dilgėlių.
Mes amžiais laikomės saugaus atstumo,
Iš rojaus sodų neskinam gėlių.

Nenunešti mes esame tėkmės,
Neapgaubti kaitriųjų spindulių,
Tokios štai esam padermės –
Sidabrą dirbančių auksakalių!

Nesuprasti mes esam debesų,
Neglostomi puriojo smėlio.
Dažnai negirdime nei šnabždesių,
Nei atšiaurios baladės vėjo.

Negyventi mes esame ir nebūti.
Tik surakinti baimės būtinumo
Išskrenda žodžiai, sakalai liūdni:
Nesužavėti esame tikrumo…

-I.G.